Kas yra nerimas
Nerimas — natūrali reakcija į grėsmę. Tampa problema tada, kai kyla be aiškios priežasties, trunka per ilgai arba neleidžia gyventi įprasto gyvenimo. Žmogus tarsi nuolat būna „pavojaus režime" — net miegant, net atostogose.
Lietuvoje nerimo sutrikimais bent kartą gyvenime suserga apie 15–20 % suaugusiųjų. Tai vienas dažniausių psichikos sutrikimų, kurį, deja, dažniausiai bandoma „pakentėti", užuot kreipusis pagalbos.
Dažni nerimo požymiai
- Nuolatinė įtampa, nesugebėjimas atsipalaiduoti
- Greitas, sunkiai sustabdomas mąstymas, „minčių sūkurys"
- Miego sutrikimai — sunku užmigti arba pabudus negalima sugrįžti į miegą
- Raumenų įtampa, galvos skausmas, kakta, sprandas, žandikaulis
- Dirglumas, sunku susikoncentruoti
- Vengiama tam tikrų situacijų, žmonių, vietų
Panikos priepuolis
Panikos priepuolis — staigus, intensyvus baimės ar siaubo pliūpsnis, dažniausiai trunkantis nuo kelių minučių iki pusvalandžio. Žmogus dažnai pajunta, kad „miršta" arba „eina iš proto", nors objektyvaus pavojaus nėra. Po pirmojo priepuolio dažnai prasideda baimė, kad jis pasikartos — ši baimė pati savaime tampa priepuolių variklis.
Plačiau apie tai, kas vyksta organizme ir kaip elgtis užklupus priepuoliui — straipsnyje „Plačiau apie paniką".
Kaip gydomas nerimas
Veiksmingiausias ilgalaikis būdas — psichoterapija. Psichodinaminiame metode dirbama ne tik su simptomais, bet ir su jų ištakomis: ankstyvomis patirtimis, neišgyventais jausmais, vidiniais konfliktais, kurie laikui bėgant tampa fizine įtampa ir baimėmis.
Medikamentinis gydymas skiriamas, kai simptomai labai stiprūs ir neleidžia funkcionuoti — pavyzdžiui, žmogus negali eiti į darbą, baigia miegoti, nuolat patiria priepuolius. Vaistai palengvina būseną, kol psichoterapijoje formuojasi gilesnis pokytis. Jie nėra „priklausomybę sukeliantys" — šiuolaikiniai antidepresantai veikia kaip ilgalaikis stabilizatorius.
Kabinete derinami abu metodai vienoje vietoje — nereikia atskirai ieškoti psichiatro ir psichoterapeuto.
Kada verta kreiptis
- nerimas trunka ilgiau nei kelias savaites ir nemažėja;
- buvo bent vienas panikos priepuolis ir bijote, kad pasikartos;
- pradedate vengti vietų, žmonių, transporto, situacijų;
- nerimas trukdo dirbti, miegoti arba būti santykyje;
- nuolat jaučiate kūno simptomus (širdies plakimas, galvos svaigimas, dusulys), bet gydytojai sako, kad „viskas tvarkoje".
Dažni klausimai
Ar panikos priepuoliai pavojingi sveikatai?
Pats priepuolis nėra mirtinas, nors taip jaučiasi. Tai stipri streso reakcija. Tačiau jei priepuoliai kartojasi ir nevykdomas gydymas, jie linkę progresuoti — pradedama vengti vis daugiau situacijų, formuojasi agorafobija ir izoliacija.
Kiek laiko gydomas nerimo sutrikimas?
Pirmuosius pokyčius daugelis pajunta po 8–12 sesijų. Kad pokytis būtų stabilus ir nerimas negrįžtų ankstesniu pavidalu, paprastai reikalingas ilgesnis psichoterapijos procesas — kelis mėnesius arba metus.
Ar reikia vartoti antidepresantus?
Ne būtinai. Daugeliu atvejų užtenka psichoterapijos. Vaistai padeda, kai simptomai labai stiprūs ir trukdo gyventi. Sprendimas priimamas individualiai, įvertinus būseną.
Ar antidepresantai sukelia priklausomybę?
Šiuolaikiniai antidepresantai (SSRI grupės) priklausomybės nesukelia. Juos baigti reikia palaipsniui ir kartu su gydytoju, bet tai nėra abstinencija įprasta to žodžio prasme.
Ar galima nuotolinis nerimo gydymas?
Taip. Psichoterapija vaizdo skambučiu veikia taip pat efektyviai kaip kabinete. Tai gali būti net patogiau, jei pati išėjimo iš namų situacija kelia nerimą.
Norite pasitarti?
Pirmoji konsultacija — orientacinė. Aptarsime, kas vyksta ir kokie gydymo būdai tinka būtent jums.