Depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurių pagrindas yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas. Šių bei juos lydinčių simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį. Taigi, psichiatriniu požiūriu depresija – tai ne vien tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai po nemalonių gyvenimo įvykių. Taip pat depresija negalima laikyti nerimo sutrikimų, panikos atakų, nors šių sutrikimų gydymas yra panašus į depresijos.
Depresijos simptomai:
- Energijos stoka
- Kūno masės mažėjimas
- Dėmesio koncentracijos pablogėjimas
- Bendras nuovargis
- Sutrikęs miegas
- Malonumo jausmo netekimas
- Mintys apie savižudybę
- Apatija
- Interesų rato susiaurėjimas.
Priežastys
Depresijai išsivystyti svarbios yra vidinės ir išorinės priežastys. Manoma, kad depresiją sukelia paveldėtas smegenų veiklos biocheminis sutrikimas.
Svarbūs depresijos mechanizme yra neuromediatoriai (medžiagos, atsakingos už signalų perdavimą smegenyse) serotoninas, noradrenalinas ir kiti. Depresijai atsirasti rizika padidėja sergant sunkiomis somatinėmis ligomis, ištikus psichologinei traumai, esant hormonų kiekio kraujyje svyravimams (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo). Taip pat svarbūs depresijos rizikos faktoriai yra nesaikingas alkoholio vartojimas, piktnaudžiavimas medicininiais preparatais, įtampa darbe, moksluose, ar kitoje socialinėje aplinkoje. Dažniau serga pirmos eilės jau sergančiųjų ar anksčiau sirgusių depresiniais sutrikimais pacientų giminaičiai. Pacientams jau sirgusiems didžiosios depresijos epizodu yra didesnė rizika pasikartojantiems depresijos epizodams.
Ligos eiga.
Depresinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai ne trumpiau nei dvi savaites trunka prislėgta, liūdna nuotaika, būna energijos stoka, apatija. Taip pat pasireiškia ir lydintys simptomai: interesų susiaurėjimas, malonumo pojūčio praradimas, miego sutrikimai (dažnai sunku užmigti vakare, atsikelti ryte, žmogus nesijaučia pailsėjęs, būna mieguistas dieną), nerimas, dėmesio sutrikimai, kaltės, pesimizmo ir savęs nuvertinimo jausmai, nuolatinis nuovargis, sutrikęs apetitas ir kūno svorio pokyčiai.
Esant depresija, gali būti mintys apie savižudybę arba jau buvę mėginimai nusižudyti.
Depresija sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą. Depresijos apimtas žmogus nenori nieko veikti, nenori bendrauti, šalinasi žmonių, esant sunkiai būklei gali nesikelti iš lovos, nebesugeba savimi pasirūpinti, apsileidžia, nebeatlieka įprastų buities darbų, negali susikaupti ir atlikti įprasto darbo.
Depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus. Kuo daugiau simptomų, kuo jie sunkesni ir labiau sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą, tuo sunkesnė depresija.
Sunkios depresijos atveju, gali pasireikšti psichozės simptomai, atsirasti kliedesių (kaltės, savęs nuvertinimo, persekiojimo ir kt.) bei haliucinacijų, dažniausiai klausos.
Depresija gali prasidėti bet kuriame amžiuje, tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Negydomas depresijos epizodas vidutiniškai gali tęstis iki 6 mėn. 60% pacientų po pirmo depresijos epizodo išsivysto ir antras.
Kai depresijos simptomai praeina, paciento savijauta tampa tokia, kokia buvo prieš ligą.
Kartais depresijos simptomai būna išreikšti du ar daugiau metų (lėtinė depresija).
Kai kuriems pacientams vėliau gali išsivystyti manijos epizodas. Kartu su depresija gali pasireikšti nerimo sutrikimai, priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų bei valgymo sutrikimai.
Prislėgta nuotaika, liūdesys, „gyvenimo pilkumas“, neaiškaus ilgesio jausmas. Kartais tas jausmas jaučiamas krūtinėje. Sergant tam tikro tipo depresija pagrindinis nemalonus pojūtis dažnai apibūdinamas kaip „tuštumos jausmo“ išgyvenimas.
Malonumo jausmo praradimas. Malonumo nebeteikia ta veikla, kuri seniau būdavo maloni.
Energijos, fizinio ir psichinio aktyvumo netekimas. Žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, „nekyla rankos“ veiklai.
Nemiga: sunku užmigti, anksti prabundama, miegas yra negilus Dirglumas, jautrumas emocinę įtampą keliančioms situacijoms.
Vengiama bendrauti.
Fizinio ir/ar psichinio „užslopinimo“ pojūtis arba , priešingai, nerimo epizodai.
Kritęs savęs vertinimas, nuolatinis kaltės jausmas.
Sunku susikaupti veiklai.
Pesimistinis ateities įsivaizdavimas.
Polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę.
Apetito netekimas, svorio kritimas
Potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, taip siekiant „atsijungti“.
Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo.
Gydymas.
Depresijos gydymas yra kompleksinis ir priklauso nuo depresijos sunkumo. Dažniausiai skiriami antidepresantai ir taikoma psichoterapija.
Antidepresantai yra įvairūs, tačiau panašiai veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras (vieni labiau tinka esant nemigai, nerimui, kiti, atvirkščiai – kai vargina mieguistumas, energijos stoka). Be to, skiriasi antidepresantų nepageidaujami poveikiai bei jų sunkumas, tai labai dažnai ir lemia antidepresanto pasirinkimą.. Kai depresijos gydymas farmakoterapija nepakankamai efektyvus (pvz., dėl blogo vaisto toleravimo ar ligos rezistentiškumo), skiriama antidepresantų derinių ar gydymas sustiprinamas kitų grupių vaistais.
Psichoterapija.
Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį. Ji padeda išsiugdyti emocinės savireguliacijos įgūdžius ir ateityje išmoko efektyviau susidoroti su psichologinėmis problemomis ir krizinėmis situacijomis. Žmogus išmoksta adekvačiai save vertinti, suvokti vidinius pasąmonės konfliktus ir motyvacijas, galinčius lemti ir palaikyti depresiją. Taikant psichoterapiją yra mažesnė ligos atkryčio tikimybė ateityje. Be šių išvardintų gydymo būdų reiktų paminėti, kad depresijos gydymui taip pat taikoma elektroimpulsinė terapija, transkranialinė magnetinė stimuliacija, šviesos terapija ir kt.