Panikos priepuolis.
Panikos priepuoliu dažniausiai vadinamas labai stiprus baimės ir nerimo jausmas, užvaldantis žmogų kasdienėse situacijose, kuriose nėra jokio realaus pavojaus nei jo gyvybei, nei sveikatai. Priepuolio metu baimės intensyvumas toks didelis, kad žmogui iš tiesų atrodo, jog jis tuoj numirs arba išprotės. Šis jausmas persipina su gausybe somatinių pojūčių ir vegetacinių reakcijų.
Tipiški panikos priepuolio požymiai yra:
1. Stiprus ir dažnas širdies plakimas, širdies virpėjimas, skausmas, diskomfortas krūtinės ląstoje.
2. Padažnėjęs kvėpavimas, oro trūkumas.
3. „Kamuolio gerklėje“ arba smaugimo jausmas kakle.
4. Nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje arba „po duobute“ – šaltis, pykinimas, spazmai.
5. Bendras silpnumas, šaltkrėtis arba atvirkščiai – karščio pylimas.
Taip pat dažnai drauge būna: galvos svaigimas, prakaitavimas, drebulys, odos pašiurpimas, dilgčiojimas – nutirpusios galūnės. Žmogaus kojos ima drebėti, darosi kaip vatinės ir jis pradeda galvoti, jog tuojau nukris, nepaeis, nualps. Gali varginti pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir viduriavimas. Tikrą panikos arba nerimo priepuolį visada lydi ir psichologiniai simptomai: stiprus ir vis augantis nerimo, įtampos jausmas, kuris pasiekia maksimumą priepuolio metu, o vėliau, priepuoliui rimstant, palaipsniui silpnėja.
Baimės jausmas – dažniausiai pasitaiko mirties, išprotėjimo, sąmonės arba savitvardos praradimo baimės, dar bijomasi susirgti onkologine ar kita „mirtina liga“, nukristi ar nualpti. Panikos būsenoje žmonės dažnai baiminasi, kad sustos širdis ar kvėpavimas, atsisakys veikti svarbiausi gyvybiniai organai ir ištiks mirtis.
Kartais toks nerimas gali pasireikšti ir kaip neaiškus „psichinis spaudimas“ – lyg kažkokia jėga spaustų prie žemės, atimtų ir fizines jėgas, ir sugebėjimą aiškiai mąstyti. Dažnai prieš panikos ataką vyrauja vienatvės ir savigraužos jausmai – suvokimas, kad su visomis užgriuvusiomis gyvenimo problemomis teks tvarkytis vienam pačiam, o tai rodosi nepakeliamai sunku.
Pasitaiko ir mąstymo pakitimų – tampa sunku adekvačiai vertinti situaciją, sukaupti dėmesį, nes jis fiksuotas tik ties gąsdinančiais kūno pojūčiais, netikėtai, ūmiai, o atsiradusi panika auga lyg vanduo pralaužęs upės užtvanką.
Dažniausiai žmogus iš karto nesupranta, kad jį ištiko nerimo priepuolis, bet skuba į priėmimą pas vidaus ligų gydytoją. Nustatyta, jog daugiau negu pusė pacientų, besikreipiančių į kardiologus dėl nemalonių pojūčių ir skausmų krūtinėje iš tiesų kenčia nuo panikos atakų.
Kiek laiko trunka panikos priepuoliai?
Dažniausiai priepuolis trunka 10-20 minučių ir gali tęstis iki pusvalandžio. Jeigu priepuolis užtrunka ilgiau, greičiausiai tai nėra panikos ataka. Nežiūrint neilgos trukmės, priepuoliai yra labai nemalonūs, gąsdinantys ir išvarginantys, be to, jie linkę kartotis, o jei nesigydoma užklumpa vis dažniau. Tokiu būdu atsiranda taip vadinama antrinė, jau paties priepuolio ir jo pasekmių baimė, susikuria lyg ir toks ydingas uždaras minčių ratas: priepuolio laukimo baimė, augantis nerimas, priepuolis – dar didesnė priepuolio laukimo baimė.
Tai jau rimtai gali pakenkti gyvenimo gerovei: žmogus tampa užsisklendęs, pradeda vengti tam tikrų situacijų, nuolat galvoja apie priepuolį, norėdamas kur nors išvykti pirmiausia apgalvoja, kaip toli nuo planuojamos vietos yra gydymo įstaiga. Nerimą didina ir tai, jog prasidėję nerimo priepuoliai ima kartotis ir anksčiau nebūdingose, netipiškose situacijose, jų neįmanoma numatyti iš anksto.
Kaip nustatoma panikos diagnozė?
Panikos atakai diagnozuoti pakanka bet kurių keturių iš aukščiau išvardintų simptomų, tačiau panikos sutrikimui diagnozuoti reikalingi papildomi simptomai: priepuoliai turi kartotis bent 1 mėnesį laiko ir įtakoti žmogaus elgesio pasikeitimus, drauge turi būti nuolatinis susirūpinimas priepuolio pasekmėmis bei priepuolio laukimo baimė. Iš tiesų, jei priepuolis atsitiko pirmą kartą, ir labiausiai vargina kūno pojūčiai, rekomenduojama kaip galima greičiau atvykti į polikliniką, pas savo gydytoją, kuris privalo skirti visus būtinus tyrimus.
Tik tokiu būdu, įsitikinus, jog šiuos fizinius simptomus sukėlė ne fizinis negalavimas, šeimos gydytojas gali įtarti, kad tai nerimo priepuolis ir turėtų nukreipti žmogų konsultacijai pas psichologą ar psichoterapeutą. Jei labiausiai vargina vis tik dvasiniai dalykai: nerimas, baimė, įtampa, bejėgiškumas ir t.t., galima iš karto kreiptis į gydytoją psichiatrą arba psichoterapeutą. Tuomet jie suteiks reikalingą pagalbą ir jei reikia, paskirs ir fizinį ištyrimą.
Dažniausios panikos priepuolių priežastys.
Biologinės ir psichoanalitinės teorijos, aiškinančios panikos atakos atsiradimą labai skiriasi. Tie autoriai, kurie linkę dvasinių ligų priežasčių ieškoti kūne, dažnai kalba apie padidintą nervų sistemos jautrumą įvairioms medžiagoms, stresui, paveldėjimo įtaką, ir net randa įrodymų savo teorijoms paremti.
Nemažai daliai pacientų neblogai padeda gydymas vaistais, tačiau pasirinkus gydymą vaistais, pro piršus žiūrima į kitą problemą – nutraukus vaistų vartojimą, priepuoliai linkę atsinaujinti.
Psichoanalizės teorija įtikinamiau ir geriau padeda mums suvokti, kas yra nerimo priepuolis. Tai galima suprasti kaip tam tikrą ženklą, nuorodą, jog žmogų bando pasiekti kažkokia labai svarbi ir gyvybinga jo sielos dalis – iš gilesnių psichikos klodų į sąmonę bando prasiskverbti kažkokia būtent tam žmogui subjektyviai labai reikšminga informacija, kurios jam pačiam žūtbūt reikia. Priešingai nei dažniausiai manoma, panikos sutrikimo priežastis nėra koks nors vienetinis konkretus įvykis ar faktas, kurį reikia prisiminti, tai sudėtingas kompleksas iš susijusių jausmų, patirčių, išgyvenimų, troškimų, impulsų ir aplinkybių, kurias, norint pasveikti, būtina išanalizuoti ir įsisąmoninti.
Jei žmogus nepajėgia suvokti įprastu būdu, psichika pasirenka labai kūrybingą išeitį – sukurdama simptomą ar jų derinį, kaip kompromisą ir,- paradoksaliu būdu, – perteikdama bent dalį to kas svarbu.
Panikos ataka yra kaip skambutis į jūsų buto duris – tai signalas, kad pas jus į svečius kažkas atėjo. Natūralu, jog geriausias gydymas surasti jėgų atidaryti duris ir susipažinti su skambinančiuoju. Šiuo atveju – pasirinkti vien tik gydimąsi vaistais – lyg išjungus skambutį džiaugtis, kad niekas nebegali jums paskambinti.
Seniai yra žinoma, jog panikos priepuolius dažniau patiria žmonės, kuriems teko susidurti su sunkiais trauminiais išgyvenimais. Daug dažniau taip atsitinka žmonėms kurių tėvai nesugebėjo sutarti, kur ankstyvoji aplinka buvo ne tik nesaugi, bet dažnai atšiauri ar agresyvi.
Panikos atakas vis dažniau patiria ir jauni, išsilavinę, aktyvūs, veiklūs, karjeros siekiantys žmonės, daugelis jų slapta trokšta visuomet pirmauti ir dėl to sutinka mokėti tikrai aukštą kainą: paaukoti ir poilsį, ir asmeninį gyvenimą, ir gyvenimo džiaugsmo pojūtį.
Rizika sirgti nerimo sutrikimais ypač padidėja patiriantiems nuolatinį pervargimą ar net „perdegimą“. Tokiu būdu tai gali būti ne tik verslo žmonės, kurie dabar žūtbūt stengiasi neprarasti savo verslo, bet taip pat ir jaunos mamos, ir persimokę studentai, bedarbiai.
Panikos priepuolių gydymas.
Baimės ir panikos jausmai dar nėra sutrikimas. Kiekvienam iš mūsų bent kartą gyvenime su jais yra tekę susidurti, juos patiria ir visai sveiki žmonės. Kai kuriems panikos atakos gali pasireikšti vieną kartą ir daugiau nesikartoti. Pagalbos reikia kreiptis tuomet, kai nerimo priepuoliai ima kartotis, arba jei jie jau nuo pat pradžių yra ypač nemalonūs, intensyvūs ir gąsdinantys. Negydomi nerimo sutrikimai — linkę didėti, plėstis ir net gali peraugti į kitus psichikos sutrikimus.
Patiriančiam panikos priepuolį žmogui svarbu žinoti vieną pagrindinę taisyklę – nors panikos atakos metu jūs jaučiatės labai nemaloniai, jums labai baisu, bet dėl nerimo priepuolio jūs niekuomet neišprotėsite, neprarasite sąmonės ir nenumirsite. Atsiradę simptomai neabejotinai reiškia, kad šiuo metu jums reikalinga pagalba, o tinkamai ją suteikti gali tik psichikos sveikatos priežiūros specialistai. Gydant panikos atakas gali būti skiriami ir vaistai, kartais be jų tiesiog neįmanoma išsiversti, tačiau ypatingą svarbą gydyme užima psichoterapija, kurios metu psichoterapeutas padeda žmogui pasijusti saugiau, labiau pasitikėti savimi ir surasti jėgų suvokti, kas iš tiesų su juo vyksta ir kas jo gyvenime yra priežastis iš tiesų kelianti paniką.
Kaip elgtis jei jus ištiko priepuolis ataka?
Prisiminkite, kad nors panika yra tikrai labai nemalonus ir bjaurus patyrimas, dėl paties nerimo priepuolio jūs niekuomet neprarasite sąmonės, neišprotėsite ir nenumirsite. Jūsų negali ištikti nei insultas, nei infarktas, nei mirtinas dusulys ar širdies smūgis.
Beužsivedančios mintys apie onkologines ir kitas sunkiai pagydomas ar retas ligas yra nerimo sutrikimo dalis ir tai patiria daugelis žmonių. Nerimo jausmas auga ir svarbu jį sustabdyti kol neįgavo pagreitį.
Pirmiausia aiškiai įsivardinkite ko jūs konkrečiai bijote ir ką galėtumėte padaryti, kad būtų ramiau. Jei patiriate fizinius simptomus, būtinai pasikonsultuokite su bendrosios praktikos gydytojais ir atlikite visus paskirtus tyrimus. Geriausia sutelkti mintis į tai, ką tuo metu darote, galvoti tik apie paprastus konkrečius dalykus, jei nepavyksta, susitelkite į savo kvėpavimą ir sąmoningai kvėpuokite santykiu 4:6. Skaičiuodami iki keturių įkvėpkite, iš naujo skaičiuodami iki šešių iškvėpkite. Jums reikalingas žmogus su kuriuo galėtumėte aptarti tai kas vyksta jūsų gyvenime. Tai gali būti jūsų artimas draugas, pažįstamas arba psichoterapeutas. Jei vis tiek jaučiatės blogai, išgerkite raminančių vaistų. Juos gali išrašyti šeimos gydytojas arba psichiatras. Šie vaistai puikiai veikia ir „iš kišenės“ – vien žinojimas kad juos turi padeda išvengti beprasidedančios panikos atakos.
Nebijokite papasakoti artimiesiems apie tai, kas jums nutiko ir ieškoti pagalbos.
Kaip reaguoti, jei panikos priepuolius patiria artimas žmogus?
Jei esate šalia žmogaus, kuris patyrė pirmą stiprų panikos priepuolį, greičiausiai būsite tas, kuris iškviesite greitąją pagalbą arba pasirūpinsite, kad jūsų artimas kuo skubiau nuvyktų į gydymo įstaigą. Svarbu užtikrinti, kad būtų atlikti medicininiai tyrimai, nuodugniai patikrinta sveikata.
Jei gydymo įstaigoje paaiškėja, kad panikos priepuolio priežastys psichologinės, žmogui labai svarbu sulaukti artimųjų supratimo ir palaikymo. Visuomenėje sklando daug įvairių mitų apie psichikos sutrikimus, todėl kartais aplinkinių reakcijos ar replikos gali būti nelabai adekvačios, įžeidžiančios, skaudinančios. Kartais ir pats žmogus labai išgyvena dėl savo tariamo “nenormalumo”, jaučia gėdą. Todėl labai svarbu, kad aplinkiniai išlaikytų ramų ir pagarbų požiūrį, skatintų kreiptis pagalbos, stengtųsi, kad žmogus neužsisklęstų su savo bėdomis vienas. Būtų gerai, jei artimieji pasidomėtų adekvačia informacija apie panikos sutrikimą, pasikalbėtų su specialistais, ir galėtų tą informaciją perteikti sergančiajam. Panikos priepuolius patiriantiems žmonėms labai svarbu girdėti, kad joks pavojus jų gyvybei ir sveikatai negresia, kad panikos priepuoliai yra išgydomi. Galima kartu apsvarstyti visas prieinamas psichofarmakologinio ir/ arba psichoterapinio gydymosi galimybes.
Artimieji turėtų būti supratingi, užjaučiantys, palaikantys, bet ne globėjiški – nereikia perimti visos atsakomybės. Per didelis rūpinimasis ir globėjiškumas gali skatinti didesnį vengimo elgesį, nesavarankiškumo jausmą, priklausomybę. Panikos priepuolius patiriantis žmogus nėra toks ligonis, kurį reikėtų nuolat prižiūrėti, viską už jį padaryti ar nuolat visur lydėti. Šis žmogus iš tiesų kenčia ir jam yra labai sunku, tačiau jis tikrai gali pasirūpinti savimi ir turėtų pats prisiimti atsakomybę už savo sveikimą. Juo labiau, kad sveikimo prognozės esant panikos sutrikimui yra tikrai labai palankios.