Kas yra depresija
Depresija — emocijų ir mąstymo sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta nuotaika, malonumo praradimas ir energijos sumažėjimas. Tai nėra „blogos dienos" ar liūdesys — tai būsena, kuri trunka mažiausiai dvi savaites ir paveikia darbą, santykius, miegą, fizinę sveikatą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per gyvenimą depresijos epizodą patiria apie 15–20 % moterų ir 7–12 % vyrų. Tai viena dažniausių medicininių būklių apskritai.
Pagrindiniai depresijos požymiai
- Prislėgta, liūdna nuotaika beveik kiekvieną dieną
- Malonumo netekimas — net mėgstamos veiklos nedžiugina
- Energijos trūkumas, nuovargis net po poilsio
- Miego sutrikimai — bemiegystė arba miegojimas per daug
- Apetito ir svorio pokyčiai
- Sunku susikoncentruoti, priimti net paprastus sprendimus
- Savęs kaltinimas, beverčio jausmas
- Mintys apie mirtį ar gyvenimo prasmės netekimą
Depresijos priežastys
Depresija — daugiaveiksmė. Jos pagrindas paprastai yra kelių dalykų sutapimas: biologinis pažeidžiamumas (genetika, neuromediatorių pusiausvyra), psichologinė patirtis (vaikystės netektys, traumos, ankstyvi santykiai), ir aplinkos spaudimas (lėtinis stresas, izoliacija, gyvenimo įvykiai).
Plačiau apie eigą ir priežastis — straipsnyje „Depresija: simptomai, priežastys, eiga ir gydymas".
Kaip gydoma depresija
Lengvoje formoje dažnai užtenka psichoterapijos. Psichodinaminis metodas dirba ne tik su simptomais, bet ir su jų ištakomis: vaikystės netektimis, pasipiktinimu, kurio neleidžia sau jausti, savęs kritikavimo modeliais, kurie palaiko depresinę būseną.
Vidutinėje ir sunkioje depresijoje psichoterapija derinama su medikamentiniu gydymu. Šiuolaikiniai antidepresantai (SSRI grupės) padeda smegenims atstatyti pusiausvyrą — žmogus vėl gali jausti, miegoti, susikaupti. Tik tada psichoterapinis darbas tampa įmanomas.
Kabinete derinami abu metodai vienoje vietoje — nereikia atskirai ieškoti psichiatro vaistams ir psichoterapeuto pokalbiams.
Kada verta kreiptis
- prislėgta nuotaika ir energijos trūkumas trunka ilgiau nei dvi savaites;
- nustojate džiaugtis tuo, kas anksčiau patiko;
- negalite atsigauti net po pakankamo miego;
- sunku eiti į darbą, susitvarkyti kasdienius reikalus;
- kyla pasikartojančios mintys apie beprasmybę arba mirtį;
- artimieji pradeda klausti, kas vyksta — kartais juos pastebimas pokytis matomas anksčiau nei mums patiems.
Dažni klausimai
Ar depresija — silpnumo požymis?
Ne. Depresija yra medicininis sutrikimas, kaip ir migrena, diabetas ar astma. Ji atsiranda biologinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių sąveikoje, o ne dėl „nepasitempimo" ar charakterio. Tas pats spaudimas vienam žmogui sukels depresiją, kitam — ne, dėl skirtingo pažeidžiamumo.
Kada antidepresantai pradeda veikti?
Pirmuosius pokyčius daugelis pajunta po 2–4 savaičių, pilną efektą — po 6–8 savaičių. Pirmosiomis dienomis galimi šalutiniai poveikiai, kurie paprastai praeina. Svarbu vaistus pradėti vartoti reguliariai ir neapleisti, net jei iš pradžių neatrodo, kad jie veikia.
Kiek laiko reikia vartoti antidepresantus?
Po simptomų sumažėjimo gydymas tęsiamas dar 6–12 mėnesių, kad būtų išvengta pasikartojimo. Vaistus baigiama palaipsniui, kartu su gydytoju. Pasikartojusių depresijos epizodų atveju gali būti rekomenduojamas ilgesnis profilaktinis gydymas.
Ar antidepresantai keičia asmenybę?
Ne. Antidepresantai grąžina pusiausvyrą, kad galėtumėte vėl jausti įprastas emocijas — ne padaro jus „kitokiu žmogumi". Kartais pirmosiomis savaitėmis kyla jausmas, kad „jaučiu mažiau", bet tai paprastai praeina.
Ar galima depresiją gydyti tik psichoterapija?
Lengvos depresijos atveju — taip. Vidutinėje ar sunkioje formoje psichoterapija viena dažnai neužtenka, nes simptomai per sunkūs, kad terapinis darbas būtų produktyvus. Tada vaistai padeda „atidaryti duris" psichoterapijai.
Norite pasitarti?
Pirmoji konsultacija — orientacinė. Aptarsime simptomus ir kokie gydymo būdai tinka jūsų atveju.