Neretai susiduriame su situacijomis, kai atrodo, jog santykiai nesiklosto taip, kaip norėtųsi, kad nuolat kartojasi panašūs, skaudinantys santykių scenarijai, besibaigiantys santykių griūtimi. O gal kyla mintis, kad ir vėl save pagauname svarstant „kodėl taip nutiko man?“. Tai gera proga savęs paklausti: o kokie mano asmenybės aspektai gali prisidėti prie besikartojančių nesėkmių santykiuose? Santykiai susideda ne iš vieno žmogaus, o iš dviejų, tačiau neretai nutinka taip, kad tam tikro tipo žmonės traukia ir į santykį eina su tam tikro tipo žmonėmis. T.y., egzistuoja tam tikra dinamika, kai vieno žmogaus asmenybės ypatumai sąveikauja su kito žmogaus asmenybės ypatumais. Ypatingai sudėtinga sveikus, ilgalaikius, lygiaverčius, meile ir pagarba grįstus santykius kurti žmonėms (ar su žmonėmis), kurie turi asmenybės sutrikimų ar šiems sutrikimams būdingų požymių – elgesio, mąstymo, jausmų modelių, pakišančių koją ne tik palaikant santykius, bet ir kasdieniame funkcionavime.
Kas yra asmenybės sutrikimai?
Asmenybės sutrikimai yra labai ryškūs, ilgai besitęsiantys elgesio ir asmeniniai ypatumai, sutrikdantys žmogaus kasdienį funkcionavimą bei santykį su savimi ir kitais. Paprastai šie sutrikimai prasideda vaikystėje ar paauglystėje ir tęsiasi suaugus. Asmenybės sutrikimai gali turėti genetinį pagrindą, be to, dažniausiai prie jų formavimosi prisideda įvairios sudėtingos gyvenimo patirtys (dažniausiai – patirtos vaikystėje).
Asmenybės sutrikimai skiriami į tris grupes: pirma grupė apima ekscentrišką, keistą elgesį ir šiai grupei priklauso paranoidinis, šizoidinis ir šizotipinis asmenybės sutrikimai (šių sutrikimų nereikėtų painioti su šizofrenija ir panašiais sutrikimais, panašūs jie tik savo pavadinimais); antrai grupei priklauso antisocialaus, histrioninio, narcisistinio ir ribinio tipo asmenybės sutrikimai – šiais sutrikimais pasižymintys žmonės išsiskiria dramatiškumu, emocionalumu; trečiai grupei priklausantys žmonės nuolat išgyvena nerimą ir įtampą, šiai grupei priklauso vengiantis, obsesinis-kompulsinis ir priklausomo tipo asmenybės sutrikimai.
Ryškiai išreikštus asmenybės sutrikimus turinčių žmonių procentas nėra labai didelis, tačiau daug žmonių turi vieną ar kelis asmenybės sutrikimams būdingus bruožus ar tam tikrus asmenybinius ypatumus, kurie gali atsiliepti įvairiose gyvenimo srityse: karjeroje, laisvalaikyje, santykyje su savimi ir su kitais, vaikų auginime, galiausiai – meilėje. Kitaip tariant, žmogus gali turėti tam tikrų asmenybės sutrikimui būdingų požymių, bet visiškai normaliai funkcionuoti. Pavyzdžiui, labai savimi pasitikintis, dėmesio siekiantis, konkuruoti linkęs ir kritikos nemėgstantis žmogus gali turėti narcisistiniam asmenybės sutrikimui būdingų bruožų, bet asmenybės sutrikimas žmogui galėtų būti diagnozuotas tik tuo atveju, jei būtų stipriai sutrikęs žmogaus funkcionavimas įvairiose gyvenimo srityse.
Laikantis požiūrio, kad žmogus vystosi visą gyvenimą, asmenybės sutrikimas reiškia, kad kažkurioje raidos vietoje įvyko tam tikras užstrigimas. Tuomet psichoterapija turi ne gydyti, o skatinti tolesnį žmogaus mokymąsi ir raidą.
Asmenybės sutrikimus turintys asmenys kreipiasi į psichoterapiją skatinami aplinkinių, kurie rūpinasi jo problemišku elgesiu, arba dėl konkrečių problemų - nerimo, depresijos, valgymo sutrikimų, somatinių simptomų, priklausomybių, fobijų, savęs žalojimo, įkyrumų, sunkumų santykiuose. Todėl psichoterapija privalo ne tik padėti spręsti šias problemas, bet kiek įmanoma geriau suprasti tuos asmenybės savitumus, dėl kurių šios problemos kilo, ir sudaryti sąlygas ieškoti tinkamesnių elgesio būdų.
Pažinti save ir priimti savo (kartais gąsdinančius ir trikdančius) asmenybės ypatumus yra labai svarbu norint kurti sveikus, meile ir pagarba pagrįstus santykius. Tiesa, kartais susigyventi su savo asmenybės ypatumais gali būti labai sunku. Dar sunkiau gali būti išmokti keisti savo elgesio modelius, tipiškai sukeliančius problemas santykiuose ir kitose gyvenimo srityse. Tad svarbu turint sunkumų nepabijoti kreiptis į specialistus – psichologą ar psichoterapeutą, ypač jei tie sunkumai persekioja jau ilgą laiką. Psichoterapeutas gali padėti susigaudyti savyje, sveikti nuo vidinių žaizdų ir traumų bei išsinarplioti iš minčių, jausmų ir potyrių chaoso, lydinčio gyvenimą ir santykius.