Dažnai kyla klausimų, į ką kreiptis: psichiatrą, psichologą ar psichoterapeutą. Kuo jie apskritai skiriasi tarpusavyje?

Psichiatras - tai gydytojas, baigęs aukštąją medicinos mokyklą ir psichiatrijos rezidentūrą. Psichiatras išmano psichikos ligas, gali nustatyti diagnozę ir skirti gydymą psichotropiniais vaistais.

Psichologas yra baigęs psichologijos studijas aukštojoje mokykloje, gali konsultuoti esant asmeninėms problemoms ar sunkumams šeimoje (tai vadinama psichologiniu konsultavimu), atlikti įvairių psichikos procesų testus (tirti atmintį, dėmesį, suvokimą, asmenybės bruožus).

Psichoterapeutas - tai gydytojas (psichiatras arba ne psichiatras, kitos specialybės gydytojas) arba psichologas, turintis aukštąjį išsilavinimą ir papildomai baigęs podiplomines psichoterapijos studijas.

Nėra aiškios ribos, kada turėtų konsultuoti psichiatras, kada - psichologas ar psichoterapeutas. Sergant psichikos liga ir vartojant vaistus, kartu gali būti naudinga psichoterapija.

Psichoterapijos metu psichoterapeutas ir pacientas sėdi vienas priešais kitą, ir tarp jų vyksta bendravimas. Taikoma pagrindinis „laisvų asociacijų metodas“ – pokalbio temą inicijuoja pacientas. Pagrindinė taisyklė yra kalbėti kiek įmanoma atviriau, nevaržant savęs, nes viską ką sako pacientas yra labai svarbu ir turi prasmę, kurios kartu ieško su terapeutu.Šioje psichoterapijoje didelis dėmesys skiriamas vaikystėje iškilusiems konfliktams ir jų sprendimo būdams, kuriuos suradome jiems išspręsti, įtvirtinome ir toliau naudojame savo gyvenime . Dažnai nutinka, kad vaikystėje atrasti sprendimo būdai tiko ir padėjo išgyventi, o kartojant juos suaugusiojo gyvenime – tampa trukdančiais, nors jų pats žmogus ir nepastebi ar negali paaiškinti kodėl jis taip elgiasi. Psichoterapijos metu pacientas su psichoterapeuto pagalba siekia pamatyti ir suprasti, kas jam trukdo bendrauti, kelia pyktį, nusivylimą ar kitus jausmus, t.y., mokosi labiau save pažinti ir priimti. Tarp paciento ir psichoterapeuto susiklosto ryšys, kuriame atsikartoja paciento santykių būdai ir sunkumai, kurie vyksta „ čia ir dabar“, todėl pacientas, padedamas terapeuto, gali surasti naują, jam priimtiną būdą išspręsti problemą. Terapijos metu tarp psichoterapeuto ir paciento užsimezga abipusiu pasitikėjimu pagrįsti santykiai ir kabinetas tampa saugia naujų patyrimų erdve, kurioje pacientas gali sukurti naujus savo paties elgesio modelius, juos įtvirtinti, o paskui išsinešti ir išbandyti savo gyvenime.

Įsipareigokite lankytis reguliariai, nepraleiskite susitikimų, nebent turite labai rimtų priežasčių. Jei nenorite lankytis, pirmiausiai galvokite kodėl, pakalbėkite apie tą nenorą su savo terapeutu. Taip jaustis terapijoje normalu: gal bijote skausmingų diskusijų, gal nedrįstate ko nors apie save atskleisti, gal Jums nepatinka terapeutas. Išsakius neretai palengvėja ir nebereikia vengti susitikimų.

Taip.